Kuna keičiasi atsiliepimais


Nėštumas ir keli mėnesiai po jo — laikas, kai tavo kūnas išprotėja Jūratės Čiakienės nuotr. Ši moters kelionė iš savo kūno ir vėl sugrįžimas į jį — viena įdomiausių gyvenimo patirčių. Žurnale ne kartą skaitėte psichologės psichoterapeutės dr. Agnės Matulaitės straipsnius apie besilaukiančių ir jau pagimdžiusių moterų nuotaiką, savijautą. Pati Agnė yra 3 vaikų mama, tačiau atlikdama savo disertacijos tyrimą, kaip ir priklauso jos pasirinktam tyrimo metodui, ji stengėsi atsiriboti nuo savo motiniškos patirties.

Savo disertacijoje Agnė pasirinko tyrinėti, kaip moterys jaučia savo kūną nėštumo metu ir pirmus metus po to, kai pasigimdo savo vaikelį.

Nėštumas ir keli mėnesiai po jo – laikas, kai tavo kūnas išprotėja - Mamos Žurnalas

Pasak pašnekovės, kai kolegos iš kitų šalių universitetų sužinodavo, kad ji pasirinko analizuoti sveiką, normalų nėštumą, labai nustebdavo suvokę, kad iš tiesų toks nėštumas dažniausiai yra nepelnytai užmirštas. O kaip laukiasi ir gimdo, kaip jaučiasi išsilavinusios, vidutinio amžiaus moterys? Kaip kilo mintis rašyti apie nėščių moterų kūniškumą? Ši tema man seniai rūpėjo, nes psichologija tyrinėja žmogaus elgesį ir psichiką, o kūną tarsi palieka nuošalyje.

O juk žmogus visur su savo kūnu! Visada kuna keičiasi atsiliepimais įdomu, kodėl psichologija paliko tokią esminę gyvenimo dalį už durų. Žmogaus kūną psichologai tarsi atidavė medikams, kurie dekartiškai toliau gilinosi tik į organus ir atstūmė psichiką. Tarytum, kai žmogus susižeidžia ar suserga, jo psichika nebeegzistuoja.

kuna keičiasi atsiliepimais

O juk dar kuna keičiasi atsiliepimais kaip egzistuoja — žmogus jaudinasi, sukyla jausmai, iliuzinis pasaulis. Štai, pavyzdžiui, kad ir visiems žinomas placebo pavyzdys. Jei žmogus tiki, kad jam ta tabletė padės, tai ji ir padeda, nors ten yra ne vaistai nuo skausmo, o, pavyzdžiui, gliukozė. Vadinasi, psichologija veikia ląstelių lygiu, o medikai ir psichologai turi dirbti išvien.

Magistro darbą rašiau apie šizofrenija sergančių žmonių kūno patyrimą. Kai atėjo laikas disertacijai, dirbau su vaikais Vaiko raidos centre ir maniau, kad tyrinėsiu vaikus ir jų santykius su mamomis. Bet kai pradėjau gilintis, supratau, kad tie santykiai prasideda kur kas anksčiai, nei vaikas gimsta.

Kad turiu analizuoti nėštumą. O tada gimė geniali mintis rašyti apie kūniškumą kuna keičiasi atsiliepimais metu. Beje, moters kūnas nėštumo metu kuna keičiasi atsiliepimais mažai tyrinėta sritis, net kūniškumą analizuojantys filosofai nėščiąsias palieka nuošalyje.

Gal vyriškam supratimu tai išskirtinai keista situacija — du kūnai viename… Tuo metu buvau gana sudėtingoje asmeninėje situacijoje — pati patyriau nesėkmingą nėštumą, buvau pastojusi pirmą kartą ir neišnešiojau kūdikėlio.

Tad temą rinkausi, kai man nėštumas apskritai buvo ypač skausminga sritis. Tačiau ryžausi, o kai rinkau savo pirmuosius interviu, jau buvau vieno vaiko mama. Ar buvo jaukiau, smagiau kalbinti nėščias moteris, kai jau pati turėjote vaikutį?

Praktika rašant mokslinius darbus gali daugiau trukdyti nei padėti. Nemanau, kad geras specialistas yra tas, kuris gydo savo gyvenimu ir taiko savo dėsningumus.

Palikti komentarą

Mano patirtis mane turtino, vienijo su tomis moterimis, bet, kita vertus, ji gali ir trukdyti. Jei sąmoningai jos neapmąstai, gali imtis kažko tikėtis. Pavyzdžiui, įsivaizduoti, kad galbūt visos moterys be galo nori pastoti.

Tad savo patirtį turėjau sudėti į skliaustus ir laikinai atidėti į šoną, o ausis atverti — kad išgirsčiau, kas gi tas nėštumas yra prieš mane sėdinčiai moteriai? Mano kalbinamos moterys gal kiek ramiau, saugiau su manimi jausdavosi, lengviau atsipalaiduodavo žinodamos, kad esu mama. Nežinau, kokie būtų buvę tyrimo rezultatai, kiek jos būtų atsivėrusios, jei tyrimą būtų atlikęs vyras. Tad galima sakyti, kad turėjau raktą į jų širdis, nors savo patirtį buvau suskliaudusi.

Ar turėjote viziją, kaip viskas išsirutulios, ar Jums pačiai tai buvo nuotykis ir įdomi kelionė? Mano tyrimo metodas vadinasi kokybinis, kai tiriamas nedidelis skaičius žmonių, bet labai giliai ir išsamiai. Tokiame tyrime visus savo lūkesčius turi laikinai atidėti ir eiti atviromis akimis kuna keičiasi atsiliepimais, o kaip yra būtent tam konkrečiam žmogui, su kuo kalbi.

Taigi man tai buvo ir nuotykis, ir kelionė. Kad išvengčiau išankstinių nuostatų, tuo periodu, kai rinkau medžiagą, stengiausi kuo mažiau skaityti ta tema.

Žinote, mokslas labai dažnai pats save stabdo šiais išankstiniais numatymais — pasikinko jas ir visaip kuna keičiasi atsiliepimais patvirtinti. Ir net nemato, kas vyksta iš tikrųjų. Kokios buvo Jūsų tyrimo dalyvės — kokio amžiaus, tautybės, kelinto vaiko laukėsi? Visos laukėsi pirmą kartą, buvo jaunos 27—35 m.

11 vyrų atskleidė, ką galvojo apie savo moters kūną, kai ji laukėsi

Paskelbiau, kad ieškau savanorių vienoje Vilniaus ir vienoje Anglijos klinikų. Kreipėsi daugiau, kuna keičiasi atsiliepimais galų gale ištyriau 6 moteris, skirtingas emigracijos ir sėslumo prasme. Viena moteris buvo iš Naujosios Zelandijos, ištekėjusi už brito ir gyvenanti Anglijoje. Kita buvo gimusi Anglijoje, bet šiuo metu gyvenanti JAV. Dar viena britė, gyvenanti Anglijoje. Tyrime dalyvavo ir 2 lietuvės bei latvė, gyvenanti Lietuvoje. Su moterimis bendravau nuo nėštumo pradžios iki kol vaikeliams sukako 1,5 metų.

Iš viso padariau 30 interviu. Esame įpratę, kad atliekant tyrimus apklausiami tūkstančiai… 6 moterų tyrimas kokybiniu būdu, kai su kiekviena jų susitinkama penkis kartus, yra labai daug. Noras ištirti kuo daugiau žmonių kyla iš pozityvistinės mokslinės ideologijos dominavusios sovietmečiukad žmones, kaip kokius fizikinius reiškinius galima iki galo pažinti, o jų elgesį nuspėti.

Kokybinė mokslinė metodologija remiasi ne noru nustatyti dėsningumus, o siekiu pažinti, kas kuna keičiasi atsiliepimais iš tikrųjų, realiai. Be to, kas iš to, 24 įvesties galimybė žinosite, jog statistiškai turėsite 1,5 vaiko? Ką tai reiškia konkrečiu Jūsų atveju? Ogi nieko.

Keičiasi ne tik požiūris į gyvenimą ir prioritetai, bet ir moters kūnas, rašo Cosmopolitan. Kaip jaučiasi moterys, turbūt akivaizdu. Vienos nerimauja dėl atsiradusių strijų, kitos — dėl priaugto svorio, tačiau kaip moters kūną nėštumo metu suvokia vyrai? Ji manimi netiki.

Teorija, kuria remiuosi aš, žmogų laiko unikaliu, nesuskaičiuojamu, ir ji užduotų klausimą — o kas lėmė, kad žmogus turi tokį vaikų skaičių, kiek jų turi. Aš tas detales, tuos mažyčius veiksnius analizuoju labai smulkiai.

Kokie žiaurūs žodžiai! Tik vyras ir gali taip galvoti! Tąkart su grupės draugėmis stebėjome gimdymą.

Tad man nereikia ištirti atsiliepimai apie etoro ir sužinoti, kiek jos statistiškai tikėtinai turės vaikų per savo vaisingą periodą. Man svarbu pakalbinti kelias moteris ir sužinoti, kas moterims yra motinystė, su kokiais įsitikinimais, potyriais ir išgyvenimais ji joms yra susijusi. Nes net, pavyzdžiui, nevaisingumas, turi ir psichologinių priežasčių — tai gali priklausyti nuo daugelio faktų, pvz.

Pranešti klaidą

Pasaulyje kokybiniai tyrimai labai brangiai kainuoja, ir jie vis tvirčiau įsitvirtina šalia kiekybinių. Anglijoje buvo kurioziškas atvejis. Atsirado naujas metodas tirti pacientus, kurie turi kuna keičiasi atsiliepimais storosios žarnos vėžio riziką — nebereikėjo daryti kolonoskopijos, o pakako duoti kraujo. Pastarojo tyrimo patikimumas kur kas aukštesnis. Medikai sutriko. Pinigų sutaupyti nepavyko, eilės nesumažėjo, ir nebuvo jokio paaiškinimo, kodėl žmonės taip elgiasi.

Buvo pasirinkti tirti vos 5 žmonės, bet priežastis išaiškėjo! Pasirodo, žmonės negalėjo patikėti, kad tokia milžiniška problema, susijusi su vėžiu ir mirtimi, sprendžiama taip paprastai paimant kraujo. Kitas dalykas, kuris žmones vertė nepasitikėti tyrimu — o jei kas nors sumaišė kraują?

Ligoninė milžiniška, o kraujo mėginukas toks mažas… Ir dar — juk atliekant šį tyrimą visai neskauda, vadinasi, jis vargu ar gali išspręsti tokią galimai skausmingą mirtiną problemą… Gavę psichologų išvadas, medikai paklausė rekomendacijų — padarė didelių žarnyno nuotraukų, kad žmonės, kuriems imamas kraujas, tuo metu matytų tiriamą organą; buvo leista kraują patiems nunešti į laboratoriją.

Šie sprendimai sumažino eiles prie kolonoskopijos kabinetų. Kada po gyvybės užsimezgimo moteris iš tikrųjų suvokia, kad bus mama, ir pamilsta savo vaiką? Nepatikėsite, bet visos mano opciono sutarties variantas yra moterys jautėsi skirtingai! Vienos sakė, kad prisimena kuna keičiasi atsiliepimais momentą ir jau tada prekybos pasaulis savo vaiką.

Kūdikio realumas labiausiai siejamas su vaisiaus judesiais. Moterys buvo patenkintos savo didėjančiais kūnais, besikeičiančia išvaizda?

Realiai mano tirtos moterys jautėsi dvejopai — šalia pozityvaus jausmo, džiaugsmo, žavėjimosi tuo, kas su jomis vyksta, buvo ir gana daug negatyvaus jausmo — begalinio nuovargio, praradimo, negrįžtamumo jausmo, liūdesio. Kai kurios moterys atrado, kad svarbu sau kuna keičiasi atsiliepimais klausytis savo kūno, pailsėti, suvokti, kad dabar svarbiausia ne gyvenimo laimėjimai ir karjera.

Mano kalbintos moterys nėštumą priėmė kaip labai turiningą laikotarpį.

Atviras pokalbis su 3 vaikų mama: kaip po gimdymo pamilti netobulą kūną

Ir nors buvo sunku, nė viena jų man nepasakė, kad nebenorėtų lauktis dar kartą. Vis dėlto reikia, kad visuomenė suvoktų — kiekviename gerame ir žydinčiame nėštume yra desperacijos, liūdesio, slogumo, ir visos tos neigiamos būsenos yra kuna keičiasi atsiliepimais normalaus nėštumo dalis. Taip pat, kaip ir motinystėje. Nuraminu sakydama, kad net ir labiausiai mylint, kartais reikia poilsio, kaip kad ir kiekvienoje meilėje yra dalelė neapykantos.

Juk ir susikivirčijusios su vyru kartais pagalvojame — kaip aš už jo galėjau ištekėti? Bet po sekundės jau supranti, kad tai buvo geriausias sprendimas tavo gyvenime. Sakoma, kad nėščiosios emocijos persiduoda vaikeliui, vadinasi, besilaukianti moteris neturi teisės būti liūdna, sutrikusi, o Jūs siūlote į momentines neigiamas emocijas žiūrėti paprastai?

visada laimi dvejetainiuose opcionuose

Vaikutis supranta, kad po lietaus vėl nušvinta saulė. Stresai, kurie greitai baigiasi, vaiką grūdina. Todėl tikrai nieko baisaus, jei nėščia moteris studijuoja, laiko egzaminus. Tai normalus įtampos ir atsipalaidavimo ciklas, kuris vaikui nepakenks. Tačiau vienareikšmiškai blogai, kai nėščia moteris patiria nuolatinį stresą, yra apimta juodų minčių, o kad kuna keičiasi atsiliepimais saulutė, nėra jokių vilčių.

Atsiliepimai

Dėl ko labiausiai nerimavo Jūsų kalbinamos moterys? Man pačiai buvo įdomu atrasti, kad nekontroliuojamas kūno keitimasis jas priversdavo galvoti apie mirtį. Jos jautėsi bejėgės prieš besikeičiantį savo kūną, ir suvokė, kad žmogus toks pat bejėgis būna prieš mirtį. Gana anksti moterys pajusdavo gimdymo baimę, o iki pat nėštumo pabaigos bijodavo netekti kūdikio.

Pirmus mėnesius bijodavo persileidimo, o užsidirbk sau pinigų — per ankstyvo gimdymo. Dėl visų šių baimių moterims labai svarbus buvo ryšys su prižiūrinčiu gydytoju, akušerėmis, norėjosi tame ryšyje asmeniškumo, išklausymo, palaikymo. O to dauguma pasigedo… Ar Jūsų tiriamų moterų gimdymo sėkmė priklausė nuo nusiteikimo sakoma, jei nusiteiksi, tai pagimdysi su šypsena?

dvejetainių opcionų profesionalai opciono kainos priemokos dydis

Nusiteikimas tikrai svarbus, bet svarbios ir aplinkybės — gimdymo vieta, supantys žmonės, akušerė, fiziologiniai ypatumai. Kad ir kaip vienos norėjo gimdyti pačios, bet pagalba perkant opcioną užsitęsė, prireikė cezario. Sėkmingas gimdymas — daugybės veiksnių derinys, ir teigti, kad viską lemia tik nusiteikimas, negalima. Kaip moterims pavykdavo sugrįžti kuna keičiasi atsiliepimais savo kūną?

Po pusantrų metų jos jautėsi visai kitaip. Vizualiai visos jau buvo sugrįžusios į savo kūną, mano akimis, buvo lieknos, nors kai kurios sakė, kad liko keli kilogramai.

Įdomu buvo klausytis, kaip moterims sugrįždavo jų seksualumas, geismas. Buvo tokių, kurios nesugebėdavo išlaukti rekomenduojamų 6—8 savaičių po gimdymo ir atnaujindavo lytinius santykius, nes kuna keičiasi atsiliepimais norėjo. Kitos net po pusantrų metų minėjo fizinį nutolimą, sumažėjusį geismą, jausmą, kad visa meilė ir energija nukreipta į vaiką, o vyras tebėra kažkur nuošalyje. Ačiū už pokalbį.